RSS Feed
  1. Aštriai marinuota vištiena

    Rugpjūtis 12, 2011 by Forelle

    Receptas aštrumo mėgėjams. Iš kelių ingredientų greit paruošiamas kvapnus marinatas suteikia vištienai nepakartojamą skonį.

    2 raudoni čili pipirai;

    1 raudona paprika;

    3 v.š. raudonojo vyno acto;

    4 v.š. alyvuogių aliejaus;

    4-6 vištienos kumpeliai (negiliai įpjauti, kad geriau marinatas pasiskirstytų; galima naudoti ir krūtinėles, ketvirčius);

    Druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.

    Iš čili pipiriukų bei paprikų išimti sėklas, supjaustyti paiką stambesniais, o čili – smulkesniais,  gabaliukais, supilti actą, aliejų ir sutrinti, bet ne iki vientisos masės, o palikti dar gabaliukų. Pagardinti druska, pipirais. Galima marinuoti visame marinate, o galima dalį atidėti ir patiekti uždėjus ant iškeptos vištienos. Marinuoti nors pora valandų arba per naktį. Kepti grilio režimu orkaitėje po 10-12 minučių kiekvieną pusę.

    Šaltinis: pagal BBC Good Food „Let‘s cook: 52 simple supper”, 2005

    Pipirais pasidalini aštriai.lt



  2. Makaronai su jaunais burokėliais ir graikiniais riešutais

    Rugpjūtis 10, 2011 by Forelle

    Jau matau kaip perskaitę pavadinimą, suraukiate nosis. Nors jau kam sakiau, ką gaminsiu, visi sakė, jog tokio derinio neįsivaizduoja, kad bus nevalgoma ir pan. Bet nepabandęs nesužinosi kaip iš tikrųjų yra, o aš mėgstu eksperimentuoti, o dar ir spalva sugundė. Kadangi receptas pateko  į blogą, vadinasi, man patiko. Patiekalas buvo švelnaus skonio, gal kiek salstelėjęs dėl sultingų mažų burokėlių.

    250 g keptų jaunų burokėlių (su dideliais ir viduržiemį, nerekomenduoju gamintis; aš naudojau keptus druskoje burokėlius);

    200 ml grietinėlės (geriau liesesnė);

    250 g virtų penne tipo makaronų;

    40 g pakeptų graikiškų riešutų;

    1 nedidelis svogūnas;

    2 v.š. alyvuogių aliejaus;

    2 v.š. smulkintų krapų ar petražolių;

    Druskos, juodųjų pipirų pagal skonį.

    Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepti kaitintame aliejuje. Kai svogūnas suminkštės, supilti grietinėlę, sudėti ketvirčiais ar smulkiau (priklauso nuo dydžio) pjaustytus burokėlius, pagardinti druska, pipirais ir užvirti. Tada sumaišyti su virtais makaronais, pabarstyti riešutais bei smulkintomis žolelėmis.

    Šaltinis: reklaminis žurnaliukas



  3. Petražolių medus

    Rugpjūtis 8, 2011 by Forelle

    Man patinka senos knygos, nes jose galima rasti įdomių ir užmirštų receptų. Šis – vienas iš tokių, jau sudominęs labai seniai, bet vis petražolių trūkumas neleisdavo jo pasigaminti. Malonaus aromato ir skonio petražolių medų galima naudoti vietoj įprasto medaus,  man jis ypač tiko į salotų užpilą.

    120-150 g petražolių,

    1 v.š. acto (keičiau citrinos sultimis);

    750 ml vandens;

    450 g cukraus.

    Petražoles nuplauti, stambiai kartu su koteliais supjaustyti, užpilti vandeniu ir virti apie pusvalandį, kol trečdalis skysčio nugaruos. Petražoles išgriebti, skystį perkošti, supilti cukrų, actą ir dar virti apie pusvalandį kartkartėmis pamaišant. Išpilstyti į stiklainius. Palaikius per naktį, jis sutirštėja.

    Šaltinis: M.Patten „500 recipes for jams, pickles, chutneys”, 1968



  4. Geltonų slyvučių ir rozmarinų džemas

    Rugpjūtis 7, 2011 by Forelle

    Gautas didžiausias maišas geltonų slyvučių, tapo priežastimi išbandyti ir pora įdomesnių receptų. Vienas iš jų, visai nedesertinis variantas – džemas su rozmarinais. Džemas nėra labai saldus, be to maloniai jaučiasi rozmarino gaidelė, todėl manau, jis puikiai tiktų prie mėsos patiekalų, man buvo skanu su varškės sūriu.

    1 kg geltonųjų slyvučių be kauliukų;

    300 g uogienių cukraus;

    4 šviežio rozmarino šakelės;

    3 v.š. laimo ar citrinos sulčių;

    ½ vanilės ankšties sėklų.

    Slyvutes perpjaut pusiau ir sudėti į puodą kartu su rozmarino šakelėmis, uogienių cukrumi, sultimis. Maišant užvirti, tada sumažinus ugnį pavirti apie 10-15 minučių, nepamišti karts nuo karto pamaišyti. Rozmarinus išgriebti, įmaišyti vanilės sėklas ir išpilstyti į iškaitintus stiklainius.

    Šaltinis: senas receptų sąsiuvinis



  5. Aštrus padažas Luizianos stiliumi

    Rugpjūtis 6, 2011 by Forelle

    Konkursas, laimėtas jalapeno pipiro daigelis ir pažintis su Aštriai.lt atvėrė duris į pipirų pasaulį ir privertė pasidomėti receptais su pipirais. Tik gavus naująjį „Fine cooking“ numerį, pirmas atvestas receptas buvo šis padažas, kadangi aštriai.lt buvo davus didžiausią maišą pipiriukų, teliko tik susirast vienkartines pirštines (be jų pavojinga dirbti, ypač kai nešioji kontaktinius lęšius ir vėliau tenka juos išsiimti/įsidėti), ir užsiimt jo gamyba. Kažkur buvau skaičius, jog verdant daug čili pipirų reikia dar ir kaukės ant veido ir dabar įsitikinau, gal čia ir nebloga mintis, nes užteko tik pradaryti orkaitės dureles, kad pasireikštų čili poveikis.

    Grįžtam prie padažo. Jis labai labai aštrus, gaminau iš trečdalio porcijos pabandymui, bet dar būtinai pakartosim. Acto pyliau mažiau, nes nepatinka jo skonis, bet čia jį sunku ir atskirt, kai išdega visa burna nuo pipirų aštrumo. Patikėkit, čia daug geriau nei pirktinis padažas –natūralus, tikras ir stiprus skonis.

    Išeiga: 1 ½ puodelio

    570 g šviežių raudonų čili pipirų, tokių kaip kajeno, tabasco ar serrano;

    4 nuluptos ir perpjautos pusiau česnako skiltelės;

    1 a.š. smulkiai pjaustytų šviežių bazilikų;

    1 a.š. smulkiai pjaustytų šviežių raudonėlių;

    ¼ a.š. maltų saliero sėklų (nedėjau);

    1 puodelis acto (naudojau baltojo vyno actą ir pyliau mažiau);

    Druskos, pipirų.

    Pipirus nuplauti, sudėti ant grotelių ir pakišti po maksimaliai įkaitintu griliu 2-3 minutėms (gali prireikti ir ilgiau, stebėti, kad odelė pajuoduotų), tada apversti ir dar panašiai pakepti. Tada pipirus sudėti į indą, uždengti maišeliu ir palikti, pravėst. Pipirams nulupti odelę (greičiausiai padaroma perpjovus juos išilgai, išskleidus ir su peiliu gražiai nugremžus), kartu su sėklomis sudėti į indą su žolelėmis, sėklomis, druska, pipirais ir česnaku trinti po truputį pilant actą (aš viską supyliau kartu ir išplakiau). Gautą tyrę per sietelį pertinti. Laikant šaltai padažas tinkamas naudoti mėnesį laiko.

    Šaltinis: Fine cooking, No.112