„Kepėjai be stabdžių“: Kruasanai

Šis iššūkis pasirodė pats sunkiausias ir labiausiai viliojantis. Mlielinė tešla man niekada nepatiko, ne todėl, jog nemokėčiau jos gaminti, bet kad rezultato reikia labai laukt. Pirmas bandymas buvo prieš pora savaičių. Gaminau pagal pateiktą receptą ir… nepavyko. Buvau labai pikta, visa diena praleista namuose kočiojant vargstant, visą dieną tik ir galvojau kaip vakare mėgausiuosi nuostabiais kruasanais, o gavosi kaip paprastos bandelės ir dar nelabai skanios (pripratę visada su pienu gaminti, o čia tik iš vandens, miltų ir mielių). Nusprendžiau nepasiduoti ir bandyti dar kartą, tik šį kartą vienur kitur pasiskaitinėjusi nusprendžiau pasinaudoti kitu receptu, naudojau neskiestą pieną, pertepimui naudojau daugiau sviesto ir jį ne užtepiau ant tešlos, o tik ištrauktą iš šaldytuvo su kočėlu padaužius, dėjau į iškočiotos tešlos vidurį, sulanksčiau, iškočiojau, o paskui jau įprastiniai lankstymai. Dar kitas pakeitimas – tik užminkytą tešlą dėjau 6 valandoms į šaldytuvą. Kruasanai tikrai nustebino, aišku, forma nėra tobula, (apsiskaičiavau pjaustydama trikampėlius, tai teko dar per pusę pjaut), bet skonis fantastiškas.

1 kg miltų;
25 g druskos;
100 g cukraus;
30 g šviežių mielių arba 7 g sausų (naudojau sausas);
600 ml pieno;

600 g sviesto;

1 kiaušinis (aptepimui).

Mielinei tešlai sumaišyti miltus, cukrų, druską, mieles ir pieną. Suminkyti ir leisti tešlai apie 1,5-2 val pailsėti, kad pakiltų. Išminkyti, kad išeitų oras, įvynioti į plėvėlę ir dėti į šaldytuvą 6 valandoms. Išėmusią tešlą iškočioti, dėti ant jos sviesto lakštą (ką tik išimtas iš šaldytuvo ir su kočėlu padaužytas), sulankstyti, apvertus švelniai iškočioti į pailgą lakštą, kiekvieną kraštą lenkti iki vidurio, tada perlenkti pusiau kaip knygą (visi lankstymai parodyti čia). šaldyti apie valandą, išėmus iškočioti, vėl sulankstyti kaip knygą ir šaldyti dar apie valandą. Iškočioti, supjaustyti trikampėliais, susukti ir leisti apie valandą – pusantros pakilti kambario temperatūroje. Aptepti kiaušinio plakiniu ir kepti 190 laipsnių temperatūroje 10 minučių, tada ugnį sumažinus iki 170 laipsnių – dar 7-10 minučių.

Receptas paimtas iš msglaze.typepad.com

25 comments on “„Kepėjai be stabdžių“: KruasanaiAdd yours →

  1. dailutėliai! sveikinu suradus šaunų receptą.
    o aš gi jaučiuosi kažkaip atsakinga, kad suradau tokį ne visai vykusį. dabar ir maniškė tešla šąla, ir kažkaip nuojauta kužda, kad ‘kažkas ne taip’..

  2. Ooo ) mano sveikinimai )
    Man visada sloksniuotos tešlos gaminimas atrodė kiek problemiškas ) be to, tokio kiekio kruasunų pas mane nebūtų kam valgyti )

  3. Ačiū, merginos 🙂
    Rusvaplauke, gal tavo receptas ir geras, kažkam juk pavyko, bet man jis netiko. Aš pasieškojus išsirinkau sau priimtiniausią variantą, tešlos lankstymą paėmiau vėl iš kitur, bet išėjo tikrai labai skanūs.
    Nolita, gamink iš mažiau, aš dariau iš pusės kiekio, patikėk, valgytojų tikrai neatsiginsi. Dabar jau pasipylė pasiūlymai ir įdarą įdėti 🙂 tik nieks nepasisiūlo padėt kočiojimuose

  4. Šakės, kaip nuostabiai atrodo, pagyrimai! 🙂 Ir labai skaniai, be abejo. Jei nebūsiu tinginio pantis irgi pabandysiu iškepti pagal šį receptą 🙂 Jau visai pamiršau apie kepėjus be stabdžių, net gėda…

  5. Brigita, tikrai išbandyk, čia sunkiau kai namie retai būni tokius išsikepti, o jeigu niekur nereikia ir nieks netrukdo, tai to darbo ir nėra daug. O kepėjus tikrai apleidai, aš vis dar laukiu tavo mesto iššūkio rezultatų. Ar jau praleidau?

    Margariux, ačiū už pagyras, kada nors vėl organizuosim kepimą 😉 Jau skundžiausi, kad nuotraukos nepavyko, nors visai nesusiprotėjau ryte nufotografuot. O čia naktinis apšvietimas, drebančios nuo kočiojimų rankos…

  6. Pagarba ! – žinau, kad croissant’ai sunkiai įveikiamas iššūkis ir džiaugiuosi, kad kažkam pavyko. Nors laiko sąnaudos atrodo įspūdingai. Pora klausimų: ar nekils rizika pažeisti pusiausvyrą, jei perpus sumažinti produktų kiekį ? Kiek daug darei užlenkimų su sviesto „įdaru“ ? Kiek vienetų iš kg miltų gavosi croissant’ų ? Ir ar nepamiršai iš ryto pasidaryti puikios kavos didelį puodelį, užsitepti dar šiek tiek sviesto ir skanios uogienės (aš imčiau abrikosinę) ant perlaužto žavingojo croissant’o viduriuko ir užsimerkti iš malonumo ? …Nėra nieko geriau iš ryto ! Žodžiu, sveikinu, žaviuosi. Ir nereikia jokių įdarų – toks croissant’as jau yra tobulas. Įdarus palikit cepelinams ir koldūnams:)

  7. Labai džiaugiuosi, kad atradau šitą puslapį 🙂 Išbandžiau keletą receptų ir viskas puikiai ir labai skaniai gavosi (draugas taip pat patenkintas liko) 🙂 Tik prisibijau patiekalų, kuriuos reikia kepti orkaitėj, nes jie man labai dažnai prisvyla, taigi gal nelabai į temą, bet norėčiau paklausti 🙂 Ar skardą geriau ištepti sviestu (aliejumi?) ar geriau dėti sviestinį popierių (čia jis gal labiau saldiems patiekalams skirtas)? Ir ar išklojus sviestiniu popierium skardą reikia dar kuo nors ištepti? 🙂

  8. Asmani, ačiū už sveikinimus. Gaminti gali ir iš pusės kiekio, ir iš ketvirtadalio (dariau irgi iš pusės). Iš mažesnio kiekio yra paprasčiau gaminti, ypač man, kai neturiu net normalau virtuvinio stalo, ir taip visą spintelę užgrobiau su tom tešlom.
    Įdėjus sviestą ir iškočiojus dar lankstomos dvi „knygos“. Yra įmesta nuoroda kaip tai padaryti.
    Iš 1 kg miltų gaunasi apie 40 croissant’ų. Aišku, priklauso kokio dydžio gaminsi. Aš tiksliai neskaičiavau kiek išėjo, bet kepiau per du kartus (iš 0,5 kg miltų).
    O mėgavausi jais vakare 🙂 Be jokių sviestų, uogienių, tik su juoda arbata. Vis ėmiau vieną po kito ir negalėjau sustoti 🙂 Įdarų užsimanė, kurie ragavę šiuos raguolius su šokolado, karamelės įdarais, bet tokių ir nepadarysi, jie tiršti buvo

    Nežiniuke, nmalonu, kad vis kažką išbandai ir nenusivili. O su orkaite reikai susidraugauti. Jeigu vieną kartą pridegė, tai kitą kartą jau mažesnę temperatūrą daryk, ar patikrink. Ką naudoti ar kepimo popierių ar aliejų, priklauso nuo to ką kepi. Sausainius, bandeles ant kepimo popieriaus kepu, tepti jau nieko nereikia. Kepdama biskvitus irgi įkloju kepimo popierių, tada paprasčiau nuimti, niekas neprilimpa.

  9. grazus krosanteliai gavosi, as pasiulyciau idarui karameles, kai jos siltos ir dar su karameles idaru, tai visai mmm, arba su skystu sokoladu 🙂

  10. Atrodo intriguojanciai. Labai noreciau isbandyti. Tik toks klausimelis, ar galima juos uzsaldyti, o esant reikalui norima kieki atsildyti, kad rytui tureti siltucius garuojanciu ragelius… :)?

  11. Atsiprašau, kad taip ilgai neatsakiau, visai užsimiršo 🙂
    Užšaldyti galima tiek iškeptus, tiek paruoštus kepti (jau turi būti pakildyti). Tik paruoštus galima laikyti šaldiklyje apie mėnesį

  12. Forelle, o ta pastaba apie dejima i saldytuva 6 valandoms tik isminkius. TAi cia dar kol be sviesto ar ne?

    Man irgi karta nepavyko issikepti kruasanu. Pasiskaiciau, kaip tu darei, bandysiu dar karta…

    P.s. Aisku ne cia reikia, bet man labai skanus tavo pyrageliai su vysniomis. Ir daznai kepu

  13. Taip, dar be sviesto tešla šaldoma 6 val. Darbo čia nemažai, bet skonis atperka viską. Sėkmės gaminant 😉

    O pyragėliai su vyšniomis tikri favoritai ne vienuose namuose 🙂

  14. Skaičiau skaičiau ir visgi ryžausi pabandyti šitą gėrį, tik va, man irgi įdomu dėl tešlos laikymo, ar ją užminkius, bet nesuformavus pačių rageliu, galiu šaldytuve laikyti per naktį ir kita diena juos daryti, kildinti ir kepti? Arba užminkyti mielinę tešlą i palikti ją šaldytuve ne 6 val., bet nakčiai?
    Taip pat nelabai aišku dėl „knygos“ lankstymo. Kokia kryptimi ją reikia antrą kartą kočioti? Na, vieną kartą sulanksčiau „knygą“, palikau šaldytuve, tuomet išimu ir vėl kočioju į pailgą lakštą, bet kokia kryptimi? Ar taip, kad „knyga atsiverstų į viršų, ar į šoną“? Na, tikiuos suprasit, kitaip paaiškint nemoku 🙂

      1. Ačiū už greitą atsakymą, visgi neiškenčiau ir bandžiau išsikepti juos dar šiandien. Liūdna, nepavyko 🙁 Visu pirma, kočiojant tešlą, man tas sviestas vietomis išlįsdavo lauk, tada viskas aplink išsisviestuodavo, sunku būdavo kočiot. Ir tas sviestas taip ir neišsikočiojo, o kai reikėjo formuot ragelius, tai išvis vien sviestas visur buvo. Kepė irgi labai ilgai, apie 40 min, nors dariau tokius nedidukus. Na, nenuleidžiu rankų, dar kada nor svistiek bandysiu.

        1. Jeigu paguos, mano irgi pirmas kartas buvo nesėkmingas 🙁 šiaip geriausia mielinius sluoksniuotus gaminius gaminti vėsiu oru, nes dabar viskas per greitai šyla ir bėga, o kartais ir pati tešla bekočiojant kyla akyse. Tikiu, jog antras kartas bus daug sėkmingesnis. Sėkmės!

Komentuoti: Rasa Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*