Nors pesto reiškia padažą iš smulkintų žalumynų ir česnakų, seniau galvojau jog jis gaminamas tik iš bazilikų. Vėliau radau, jog galima gaminti jį ir iš petražolių (vienas mėgstamiausių), gražgarsčių, meškinių česnakų, špinatų, brokolių ir t.t. O šiemet atradau dar vieną – dilgėlių pesto, kurį galima vartoti kaip ir kitus – gardinti makaronus, mėsos patiekalus, dėti į padažus.
2 puodeliai nuplautų, nuplikytų ir supjaustytų dilgėlių;
½ puodelio kedro branduolių;
½ puodelio tarkuoto kietojo sūrio, pvz. „Džiugas“;
2 skiltelės česnako;
½ puodelio alyvuogių aliejaus;
1-2 v.š. citrinos sulčių;
Druskos, pipirų pagal skonį.
Sudėti dilgėles, kedro branduolius, sūrį, smulkintas česnako skilteles, citrinos sultis, pagardinti druska bei pipirais, supilti pusę kiekio aliejaus ir¬† sutrinti iki vientisos masės. Supilti likusį aliejų ir išmaišyti.
Šaltinis: www.foodista.com
Skonių blogas
Žurnalas
Aštrūs pipirai
Mano triušis
Žalia arbata
O, ačiū už idėją. Turiu be proto daug rūgštynių – matyt taip pat išeis puikus pesto.
Prašom, iš rūgštynių tikrai gamina pesto, tik dar petražolių deda, matyt, kad rūgštumą sušvelnintų