Saldu ir labai avietiška. Skaniausia valgyti šaltą, kai aviečių padažas jau būna susigėręs į makaronus.
175 g fusilli makaronų;
700 g aviečių;
2 v.š. cukraus;
1 v.š. citrinos sulčių;
4 v.š. migdolų drožlių;
3 v.š. avietinio likerio (nebūtina).
Makaronus išvirti, vandenį nupilti. Naudojant šaukštą, atsargiai pertrinti 1 puodelį aviečių per sietelį, kad susidarytų skysta tyrė. Įberti cukraus ir užvirti. Virti ant silpnos ugnies apie 5 minutes, pastoviai maišant. Įmaišyti citrinos sultis bei likerį. Migdolų plokšteles paskrudinti. Likusias avietes sumaišyti su makaronais, sudėti į serviravimo indą, užpilti padažu, pabarstyti migdolų plokštelėmis ir patiekti.
Šaltinis: „The best ever quick&easy‚Äù, 2005
Kažkas įdomaus. O šį patiekalą valgei kaip desertą, o gal kaip pusryčius?
Valgėm su dukryte vakarienei, bet manau tiks ir pusryčiams. Šaltas kažkuo primena saldžia sriubą, kurią mama virdavo su vaisiais, uogomis ir dar įdėdavo makaronų. Tik čia skonis labai intensyvus. Bet tikrai skanu.
kodel as tokia konservatyvi kas liecia va toki maista??? paziuriu, pagiriu savy viduje kaip turetu tai buti skanu ir viskas, nekyla rankos paciai gaminti … puikiai atrodo Forelle tavo gaminiai!!
Ačiū, Aguonele. Manau kai turėsi vaikų, gal irgi pradėsi tokius maistus gamint 😉 Dėl savęs aš negaminau, vyras tokių patiekalų nesupranta, o va mažąjai visokie makaronai, virtinukai, blynukai, apkepai – maistas Nr.1, tai kodėl dėl jos neišbandžius kažką naujo? O ir pati skaniai pavalgau 🙂
Išbandžiau…kaip įdomu 🙂 Aišku, kad skanu, tik neturėjau migdolų drožlių, tai pakeičiau kokosu 😉
Jau mačiau, su kokosu įtariu gal ir skaniau, reiks išbandyt 😉
Aš irgi kaip aguonėlė nevalgyčiau turbūt. Na gal paragaučiau nebent. Nes man ir tos saldžios sriubos kažkokia tragedija buvo – jau tada geriau kisielius ir kleckai atskirai. Matyt is dalies esu konservatore 🙂
O man saldžios sriubos labai patikdavo, tik mano mama krakmolo į jas nedėdavo, gal su juo irgi nepatiktų 🙂