Gegutės duonelė

Šiandien – Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Sakoma, kad šiomis dienomis sugrįžta gegutės ir jeigu valgydami duonelę išgirsit gegutę kukuojant pirmą kartą, visi metai bus sotūs, darbingi.

Receptas paimtas iš N. Marcinkevičienės „Metai už stalo“. Nurašiau originalų variantą, o pati dariau su sausomis mielėmis, kurias subėriau į ¾ puodelio šilto vandens su ¾ stiklinės cukraus, likusį cukrų panaudojau įdarui bei pabarstymui. Toliau kaip įprastai: kiaušiniai, tirpintas sviestas, miltai. Kepiau 1800C įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį. Bandelės tikrai labai skanios, saldžios, o įdaras maloniai saldžiarūgštis. Galima kepti ir be įdaro arba sugalvot kitokį.

½ kg ruginių sijotų miltų;

30 g mielių;

3 kiaušiniai;

2 v.š. sviesto;

½ stiklinės cukraus;

3 geros saujos kiškiakopūsčių įdaro.

Sviestą ištrinti, įmušti kiaušinius, suberti cukrų ir gerai išsukti. Tada supilti išleistas mieles, miltus ir suminkyti. Tešlą laikyti šiltoje vietoje, kol pakils. Formuoti nedideles bandeles, į jų vidų dėti susmulkintus ir gerai su cukrumi ištrintus kiškiakopūsčius. Bandeles aptepti kiaušiniu, pabarstyti cukrumi ir sudėjus į skardą palikti, kad pakiltų. Kepti 30 minučių vidutinio karštumo krosnyje. Įdarui kiškiakopūsčius galima pamaišyti su tarkuotomis morkomis ar baltais burokais.

Šaltinis: N. Marcinkevičienė „Metai už stalo“

Nežinantiems kaip atrodo kiškiakopūsčiai, nuotrauka iš miško

21 comments on “Gegutės duonelėAdd yours →

  1. Ačiū, nors nuotraukos naktinės, bet duonelės kitos dienos nesulaukė 🙂 Pirmą kartą kepiau tokais grynai rugines bandeles, man labai patiko, reiks dažniau išsikept ir be įdaro

  2. Jurgita, dėjau 2 a.š. sausų mielių.

    Vilma, ačiū, rekomenduoju išsikept. Bandelės pas mus tikrai ilgai neužsilaikė, buvo ir vakarienei, ir pusryčiams paskutines pabaigėm persipjovę pusiau ir užsidėję varškės sūrelio. Draugė kepė be įdaro, sakė tris dienas valgė ir buvo minkštos, skanios

  3. Kiškio kopūstai tikrai ne iš pasakų 🙂 dar ir dabar miške paskabom ir vieną kitą suvalgom, o seniau, kai vaikai būdavom, tai ko tik miške nevalgydavom. Dabar miestiečiais visi tapę, primiršom šiuos gardumynus, o iš jų ir sriubas verda, padažus daro, salotas (obuolys, graikiški riešutai, kiškio kopūstai).

    Odeta, išeis ir duonelė, tik ilgiau kepti reikės. Aš gaminau ir rupių ruginių miltų, tai ir duonelės tamsesnės

  4. Dėk pusę kiekio nurodyto cukraus, kmynų ir neturėtų būt saldu. Visas saldumas čia nuo to užbarstymo, kadangi apsilydė kepant, gavosi karamelinis viršus. Man buvo labai keista valgyt saldžią ruginę duonelę 🙂 su rūgštoku įdaru tiko, bet taip kepant tikrai nebarstyčiau.
    Beje, tešla man gavosi gana kaprizinga, bandeles formavau šlapiomis rankomis, lygiai apdailindama

    1. Rankomis, pasirodė taip greičiau, negu traukt duonkepę 🙂 Vien ruginė tešla man pasirodė labai jau lipni, net ir vandens pridėjus, tai kažin ar duonkepėje būtų išmaišę, bet pabandyti galima

  5. Pirma pagalvojau kad tai šokolodinės mini bandelės, bet tik paskui pamačiau kad tai duonelė.
    Sakoma kad duona sveika valgyti, o kas gali būti sveikiau, nei namie kepta tokia skani duonelė 🙂

  6. valgau pusryciam sia duonele 🙂 visai skani, isivaizdavau truputi kitokia, bet manau kad man kazkas nepavyko. Duona primena sviestines teslos pyraga, plutele tokia trapi, kandi kaip koki sausainuka :D. Itariu, kad taip neturejo gautis.

  7. Tikrai taip nebuvo, duonelės gal kiek minkštesnės nei įprastai, bet ne trapios. Man atrodo čia daug ką lemia miltų ir skysčių santykis, nes man pirmą kartą maišant tik su kiaušiniais ir be vandens visiškai nieko nesigavo, tešla buvo kieta, visai nekilo, todėl antrą kartą jau dariau su trupučiu vandens.

  8. Mmm, kokios gražios duonelės 🙂 Man tokios mažutės šimtąkart gražesnės, mielesnės ir simpatiškesnės atrodo už didelius kepalus 🙂

Komentuoti: Odeta Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*