Be druskos virtuvėje neįmanoma išsiversti. Gaminant duoną ne tik suteikia skonį, bet ir reguliuoja mielių veiklą, plakant baltymus žiupsnelis druskos stabilizuoja baltymu ir padidina jų tūrį, veikia kaip konservuojanti medžiaga ir būtų dar galima vardinti ir vardinti. Druskos patale daugelis kepa žuvį, bet galima ir daržoves, jos būna nepaprastai skanios ir tikrai nesūrios, kaip daugelis, kad galvoja. Pabandykite išsikepti šviežių nedidelių burokėlių, pamatysit, norėsis juos valgyti vienus, bet prie jų saldumo labai dera ir jogurto užpilas su rūgštele.
6-9 nedideli jauni burokėliai (kiekis priklauso kiek telpa į kepimo indą);
5 lauro lapai;
Kelios šakelės rozmarino;
750 g rupios druskos;
¾ puodelio miltų;
½-3/4 puodelio vandens;
šlakelis alyvuogių aliejaus.
Burokėlius gerai nuplauti ir ištepti aliejumi. Druską sumaišyti su miltais ir vandeniu, kad gautųsi drėgna masė. Kepimo indą patepti aliejuje, įberti truputį druskos masės, sudėti pora lauro lapų, rozmarino šakelių, ant jų sudėti burokėlius. Užberti likusią druską (kuo mažiau bus matyti burokėlių, tuo greičiau jie iškeps ir bus minkštesni) ir susmaigstyti lauro lapus bei rozmarino šakeles. Kepti 180 0C karštumo orkaitėje 30-45 minutes arba kol burokėliai bus minkšti.
Jogurtinis užpilas:
150 g natūralaus jogurto;
2 v.š. smulkintų krapų;
1 smulkinta česnako skiltelė;
1 v.š. citrinos sultys.
Visus ingredientus išmaišyti ir palikti pusvalandžiui šaltai, kad susimaišytų skoniai.
Iškeptus burokėlius nulupti, supjaustyti skiltelėmis ir užpilti jogurtu.
Šaltinis: burokėliai pagal „Dish“ Issue 36; užpilas pagal taste.com.au
Super.
Labai gražiai ir skaniai atrodo, kaip sniege paskendę.
mielai suvalgyciau tokius burokelius 😛
Ačiū, siūlau ir jums išbandyti, burokėliai buvo nuostabaus skonio, negalėjau sustot valgius.
O jie valgomi vieni? Ar kaip garnyra galima?
Kaip patinka, taip galite ir valgyti. Tik druskoje kepti jie būna tarsi apvalkale ir išsitroškina savo sultyse, todėl nepraranda vitaminų ir yra ryškesnio skonio. Panašiai kepama ir folijoje, tik kepimas užtrunka ilgiau.
Na čia tai tikrai nuostabus receptas, būtinai bus išbandyta, ačiū!
Aš gundausi druskos tešloje kepti vištieną. Manau pirma pasitreniruosiu ant burokėlių 😀
Ausrra, rekomenduoju 😉
Inde, druskos tešla šiaip jau visai kas kita, bet principas panašus
nereali idėja!!! super! taip ir nekantrauju bėgti į parduotuvę pirkt burokėlių 😀
Puiki idėja – tikra revuliucija mano burokėlių pasaulyje:) tik iškilo toks praktinis klausimas – ar druską antrą kartą kepimui galima panaudoti? Ar jai jau viskas?
Kai nori valgyt, gal ir turgelyje rasite šviežesnių ir gražesnių? Ką tik išrauti ir iškepti tiesiog fantastiški.
Migle, tai evoliucija ir mano burokėlių pasaulyje 🙂 Iki tol kepdavau tik suvyniotus folijoje, bet čia ar dėl to jog švieži, ar dėl kepimo metodo, jie buvo ypatingai skanūs. Druskos turbūt nepanaudosi, ji sukietėja ir gaunasi kaip kevalas, tik išimi burokėlius ir lieka jų formos indas. Nebent džiovint, smulkint ir vėl bandyt. Druską pirkau stambią, kur po 1 kg popierinėje dėžutėje supakuota ir berods 0.99 lt tekainuoja. Ne taip jau brangiai ir gaunasi, ypač kai visos pakuotės šiam indui net nesunaudojau
Man reikia tiesiog apsišarvuoti kantrybe ir sulaukti, kol išaugs burokėliai sode 🙂
Ne tiek jau liko ir laukti.
Išbandžiau, ir likau labai labai patenkinta – šiek tiek triūso įdėti reikia (man nulupti tokius mažulyčius burokėlius kiek prailgo ir prisitaškė), bet rezultatas dieviškas. Užpilui išbandžiau tavo jogurtinį padažą, bet vis tik labiau patiko balzamiko sirupas su ančiuvais, citrinos sultimis ir česnaku:) Kol mažų burokėliuų bus – gaminsiu ri gaminsiu:)
Šaunu, aš irgi dabar tik druskoje kepu, bet greitai tai pasibaigs. Nors gal didesnius irgi išeitų iškept, tik didesnio indo reiktų ir ilgiau užtruktų.
Balzaminio acto padažas prie burokėlių man niekaip „nelimpa“, nors kitur labai patinka. Bet čia buvo daugiau kepimo idėja pasidalinti nei padažu 🙂