Vis daugiau žmonių pradėjus kepti duoną namuose, pasipylė ir knygos apie duonos kepimą. Pati naujausia Alma Littera išleista Daniel Stevens „Naminė duona“. Nedidelio formato knygoje rasite ne tik duonos (mielinės, su raugu, bemielės) receptų, bet taip pat ir bandelių, sausainių, lietinių receptų bei keletą idėjų, kur panaudoti duonos likučius. O paskutiniame knygos skyriuje rasite kaip susimūryti molinę krosnį ir kaip joje kepti duoną.
Knyga daugiau skirta pradedančiajam kepėjui, nes čia paprastai ir aiškiai, be jokių sudėtingų terminų, aprašyta apie duonos kepimui reikalingus reikmenis, duonos sudedamąsias dalis, labai išsamiai su nuotraukomis pateikta apie duonos maišymą, minkymą, kildinimą ir formavimą. Dar vienas didelis pliusas knygai – bėdų ir sprendimų lentelė (70 psl.), iš kurios galite sužinoti kokią klaidą padarėte, kodėl nepavyko duona ir kaip to išvengti kitą kartą. Kas vis svajoja apie duoną su raugu, bet nežino kur jo gauti ar kaip pasigaminti, šioje knygoje taip pat ras išsamų aprašymą kaip pasigaminti, laikyti, maitinti ir kaip išsikepti su juo duoną.
„Naminė duona“ ne tik kepimo vadovas, bet dar ir vadovas po įvairių šalių virtuves, nes galėsite išbandyti populiariausių duonų ir ne tik receptus (turkiška plokščia duona, itališka čiabata, indų roti, ispaniški gruzdinti piršteliai, Pietų Amerikos kukurūzų duonos ir daugelį kitų.).
Aišku, kai kas knygoje ir nepatiko. Niekur neradau paaiškinta kiek ml atitinka samtelis, kuriuo matuojamas raugas. Kadangi knyga verstinė, reiktų ir paaiškinimo apie salyklinius miltus, kurių pas mus nėra pirkti, t.y., parašyti kiek salyklo įdėti kilogramui miltų.
Klaida įsivėlus ir 40 puslapyje pateiktoje lentelėje, kur teigiama jog 1 kg (?) tešlos gaunamas iš 1000 g miltų, 600 ml vandens ir kitų priedų. 95 puslapyje pateiktame sviestinės pynės recepte, ingredientų sąraše nėra cukraus, bet paieškojus internete, radau, jog reikia 2 valgomų šaukštų.
Akis užkliuvo ir už sodos duonos recepto (130 psl.) be sodos, o su kepimo milteliais. Tradiciškai sodos duona kepama iš pasukų ar lieso jogurto ir naudojant sodą kaip kildinimo medžiagą, kuri reaguodama su rūgščiu produktu ne tik iškelia kepinį, bet kartu ir neutralizuoja jo rūgštumą. Be to, šiame recepte vietoj pasukų dar siūloma naudoti pieną arba vandenį. Ir dar vienas receptas užkliuvo – grikiniai blynai (168 psl.), kurių sudėtyje nėra grikių miltų, nuotraukoje pateikti blynai taip pat neatrodo grikiniai. Nors paaiškinta, jog retai turi grikinių miltų, bet tada geriau reikėjo kitą pavadinimą parašyti.
O dabar vienas nuostabus receptas iš šios knygos – speltinių miltų tešlainiai. Su speltos miltais dar tik bandau susidraugauti, bandau atitaikyti kiek jų berti į duoną, kad ji pavyktų, koks receptas tinkamiausias blynams ir pan. Daugelis tokių eksperimentų nebuvo labai vykę, bet šie sausainiai gavosi iš pirmo karto – skanūs, traškūs ir švelniai karameliniai.
250 g sviesto;
250 g spelta miltų;
250 g avižinių miltų (panaudojau sutrintus smulkintuvu avižinius dribsnius);
125 g rudojo cukraus (naudojau šviesųjį muscovado);
10 g cukraus;
2 a.š. kepimo miltelių;
truputis pieno.
Visus sausus produktus sumaišyti, suberti kubeliais pjaustytą sviestą ir viską trinti tarp pirštų, kol gausis drėgni trupiniai. Po truputį pilti pieną, kad gautųsi lipni tešla. Ją sulipdyti į rutulį, išploti ir suvyniojus į plėvelę bent pusvalandį palaikyti šaldytuve. Atšaldytą tešlą iškočioti 3-4 mm storiu uždengus plėvele, taip išvengsite lipimo ir nereikės papildomai barstyti miltų. Išpjauti norimos formos tešlainius. Sausainius dėti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepti įkaitintoje 180 0C temperatūros orkaitėje 7-10 minučių.
(Gaminimo eigos neperrašinėjau iš knygos, parašiau taip kaip visada – trumpai).
Šaltinis: Daniel Stevens „Naminė duona“, 2011
Skonių blogas
Žurnalas
Aštrūs pipirai
Mano triušis
Žalia arbata