Sergu sunkia pirkimo liga. Mėgstu lėtai vaikščioti po maisto parduotuves ir žiūrėti kas naujo atsirado ir būtinai išbandyti. Todėl spintelės prikištos įvairių spalvų lęšių, įprastų ir ne kruopų, sėklų, kelių rūšių miltų, padažų ir dar visokių gėrybių. Daugelis produktų surado vietą mūsų valgiaraštyje, kai kas patiko tik man vienai, o kai ko daugiau jau ir nebepirksiu. Paskutinis pirkinys – tirštikis kuzu (dar randamas ir kudzu pavadinimu). O susigundžiau nuotrauka ant pakuotės ir keistu pavadinimu.

Kuzu gaminamas iš Japonijos kalnuose augančio vieno stipriausių šakninio augalo kudzu šaknų. Juo galima pakeisti kukurūzų krakmolą, jis daug lengviau suvirškinamas nei pastarasis. Gali būti naudojamas padažams, sriuboms tirštinti, desertams gaminti, glazūroms. Kadangi išbandžiau tiek padažui gaminti, tiek desertų (blanmanžė) gamyboje, galiu pasakyti, kad jo pliusai yra šie: neturi kvapo, neturi skonio (todėl padaže ir deserte tikrai nejausite specifinio krakmolo skonio), kuo ilgiau verdi, tuo jis darosi tirštesnis ir geriau sustingdo (gali pakeisti ir želatiną, gaminiuose kuriuos reikia virti), pakaitinus – tampa skaidrus, todėl nesusilpnina gaminio spalvos.
Aišku, turi ir minusų. Didžiausias iš jų – aukšta kaina. Kitas, daug mažesnis – kuzu būna gabaliukais, todėl prieš matuojant reikiamą kiekį, pirmiausia reikia jį susismulkinti, tai sukelia šiek tiek nepatogumų.

1 puodelis pieno;
¼ puodelio kuzu miltelių (kiekis jau susmulkintų);
1 didelis ar 2 nedideli bananai;
¼ puodelio vandens;
1-2 v.š. medaus;
1 v.š. citrinos sulčių.

Visus ingredientus, išskyrus citrinos sultis, susmulkinti iki vientisos masės smulkintuvu ar kombainu. Kaitinti pastoviai maišant kol užvirs, virti 2-3 minutes ar ilgiau, kol sutirštės. Iš pradžių maišant atrodo, jog sušoka į gabaliukus, bet toliau maišant, masė tampa vientisa. Įmaišyti citrinos sultis, supilstyti į formeles, kai atvės sudėti į šaldytuvą ir atšaldyti. Patiekti su uogomis, jų padažu ar grietinėle.
Šaltinis: „The book of kudzu: a culinary&healing guide“
